Kai tik medžiai atsikrato paskutinių lapų, aš parduotuvėse pradedu dairytis kaštainių. Lietuvoje jų yra jau keleri metai, tik ne į kiekvieną parduotuvę patenka – reikia dairytis didesnėse. Štai šiemet kaštainių tik nedidelę dėžutę radau Klaipėdos Akropolio Maximoje, iki Gargždų nė vienas kaštainis neatriedėjo…
O gaila, nes tai puikus, sveikas ir skanus užkandis, kurį labai lengva paruošti. Tereikia kaštainių luobelę išgaubtoje pusėje įpjauti (tuomet jie orkaitėje nesusprogs, be to, bus lengviau gliaudyti), pašauti 15–20 min. į iki 180 ºC įkaitintą orkaitę ir viskas! Kaštainiai salsvi, kartais pasižymi net cinamono prieskoniu. Jie nekaloringi, turi nemažai mineralų ir vitaminų (ypač vitamino C!), o tai žiemą, kai organizmai linkę nusilpti, ypač svarbu.
Kaštainių pirmąkart paragavau kokiais gūdžiais 2008 m. Taip patiko, kad įpratau kepti kasmet. Mano susižavėjimą tikriausiai pakurstė ir vaikystėje skaitytos knygos, kuriose kas nors vis kepdavo kaštainius. Anuomet, menu, svarstydavau – kas tai per daiktas, kokio jis skonio? Ir svajodavau kokią žvarbią dieną jų gatvėje paragauti. Svajonė išsipildė prieš ketverius metus Romoje vieną lapkričio pabaigos vakarą. Nebuvo nei šalta, nei žvarbu, daugių daugiausia vėsu. Bet kaštainiams neatsispyriau. Už tuos kelis kaštainius sumokėjau turistiškai daug, bet jie buvo labai dideli ir sotūs, iki Lietuvos atvažiuoja kur kas kuklesni…
Bet net ir menkesni Lietuvą pasiekiantys kaštainiai yra šaunus užkandis, ypač dar šilti. Jei dar nebandėte, paragaukite. Jei jau mėgstate, išsikepkite vakare, artėjant speigui.
The post Kaštainiai appeared first on Ignės puodas.